Baseino instruktorius: „Norint judėti į priekį, kartais reikia žengti žingsnį atgal”

Baseino instruktorius: „Norint judėti į priekį, kartais reikia žengti žingsnį atgal”

Geri plaukimo įgūdžiai suteikia laisvės ir galimybių: leidžia saugiai jaustis vandenyje, palaikyti sveikatą ir gerą fizinę formą bei mėgautis vandens pramogomis. Kaip ir kada geriausia formuoti plaukimo įgūdžius, kokių klaidų vengti, pasakojo „Impuls Plaukimo akademijos” vyr. baseino instruktorius Kęstutis Steponavičius.

Greičiausiai mokomasi vaikystėje

Kęstučio Steponavičiaus komanda dirba ir su pradedančiais, ir su įgūdžių turinčiais žmonėmis, norinčiais keisti, tobulinti plaukimo techniką. Anot plaukimo instruktoriaus, antrasis uždavinys kartais net sunkesnis nei mokyti žmogų plaukti nuo nulio. „Įgūdžių turintys žmonės jų įgavo tol kartodami judesius, kol šie tapo automatiški”, – aiškina Kęstutis. Jei judesiai netaisyklingi, automatiškumas trukdo judėti lengvai ir sveikai. Neteisingus įgūdžius keisti teisingais – svarbus, tačiau nelengvas procesas.

„Bandant išmokti technikos, iš pradžių sumažėja plaukimo greitis, plaukikai jaučiasi nepatogiai. Jiems tenka žengti žingsnį atgal, kad vėliau galėtų pajudėti du žingsnius į priekį”, – kalba Kęstutis.

Tai viena iš priežasčių, kodėl mokytis taisyklingai plaukti patariama nuo mažumės. Lankydami treniruotes, vaikai išmoksta plaukti techniškai, dėl to greičiau tobulėja, saugiau jaučiasi, ugdosi discipliną, savivertę. Be to, jiems mokytis plaukti daug lengviau nei suaugusiesiems: kūnai lankstesni, lengviau pasiduoda treniruotėms.

Kaip nugalėti baimę?

Pasak baseino instruktoriaus, ir vaikus, ir suaugusiuosius galima skirstyti į tuos, kurie turi vandens baimę ir neturi. Dirbant su vandens bijančiais žmonėmis, padeda tiesioginis bendravimas, drąsinimas, raminimas, kartais juokavimas. Lavinant tuos, kuriems plaukti pavyksta be didelių pastangų, reikia duoti vis naujų užduočių, vengti monotonijos.

Turint baimių, patariama mokytis pamažu. Pašnekovas pasakoja, kad vienas blogiausių metodų mokyti plaukti – sukelti stresinę situaciją nemokantįjį plaukti išmetant iš valties ar nustumiant nuo liepto. Toks būdas gali pasiteisinti vienetams, o kitus ilgam atbaido nuo vandens.

Paklausus trenerio, kaip tokiems žmonėms padeda išmokti plaukti, jis pasakoja pirmiausia dirbantis psichologiškai.

„Pirmiausia nuraminame žmogų, padedame atsikratyti vandens baimės, kad išdrįstų plūduriuoti, atliktų lengvuosius pratimus”, – aiškina jis. Vienaip ar kitaip, plaukti mokoma etapais, tam tikra tvarka, kurią galima šiek tiek keisti pagal mokinių rezultatus.

„Pradedame nuo atskirų kūno judesių – kojų, rankų, mokome taisyklingai kvėpuoti, vėliau deriname judesius, – vardija Kęstutis. – Yra begalė techniką lavinančių pratimų, o treneris kiekvieną treniruotę mato, ko labiau reikia jo auklėtiniui.”

Individualios pamokos ar plaukimas grupėje?

Nusprendus pradėti mokytis plaukti ne vienam iš mūsų kyla klausimas – kokias treniruotes pasirinkti – grupinius užsiėmimus ar individualias treniruotes. Pasak „Impuls Plaukimo akademijos” vyr. baseino instruktoriaus, plaukimas grupėse yra efektyviausias. Plaukimas grupėje padeda peržengti baimes ir lavinti techniką.

„Kartu plaukti smagiau, – teigia baseino instruktorius. – Galima pasidalinti emocijomis, patirtimi, pagaliau – rasti pavyzdį, kuriuo gali vadovautis.”

Individualias treniruotes jis rekomenduoja tik aukšto meistriškumo žmonėms ir tiems, kurie turi didžiulę vandens baimę.

Viena iš galimybių motyvuoti plaukikus – iškelti jiems tinkamus tikslus. Treneriai tikslų kelia treniruočių metu, be to, mokinius kviečia pasirodyti varžybose. Renkami klubų geriausieji, šie varžosi su kitų klubų plaukikais tame pačiame ar kitame Lietuvos mieste, kartais važiuoja į užsienį.

Pasak plaukimo trenerio, teigiamai veikia ir skatinimas treniruočių metu, įdomios, smagios užduotys – pvz., nardyti, šokinėti. „Bendravimas, pagyrimai, smagios užduotys – tai svarbios motyvacinės priemonės”, – sako Kęstutis.