Didziuokis

Naujienos Naudingi patarimai |  Spalio 01, 2020

IMPULS specialistai pataria. Viskas apie imunitetą.

Artėjant šaltajam sezonui dėl nusilpusio imuniteto neretai kaltiname vėstantį orą ar padidėjusį virusų kiekį. Bet ar tai tikrai didžiausi mūsų priešai? Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad sveikatą ir gyvenimo trukmę apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas bei paties žmogaus elgesys. Svarbiausi faktoriai, norint turėti stiprią imuninę sistemą: grynas oras, fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Patariame, kaip atrasti tinkamą šių komponentų balansą.

Kas per daug, tas nesveika

„Ne paslaptis, kad šie metai mums visiems yra neįprasti. Esame ypač pažeidžiami tiek emociškai, tiek fiziškai. Stresas neprisideda prie mūsų imuniteto stiprinimo. Tad šiuo laiku mums kaip niekad reikšminga išlikti stipresniems, kad galėtume efektyviai kovoti su virusais. Viena iš priemonių, kuri prisideda prie sveikatos gerovės, neabejotinai yra judėjimas. Ir aš anaiptol nekalbu apie intensyvias, alinančias treniruotes. Kaip tik noriu pasakyti, kad šiuo atveju galioja visiems gerai žinoma auksinė taisyklė – „kas per daug, tas nesveika“, – sako IMPULS sveikatingumo treneris Deimantas Vaitkevičius.

Anot jo,  kiekvienam žmogui kasdien reikia būti fiziškai aktyviam. Fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą, mažina riziką susirgti tam tikromis ligomis, gerina miego kokybę, emocinę būklę, didina energingumą.

Priklauso nuo fizinio pasirengimo

„Lengvo pobūdžio judėjimas, bent po pusę valandos–valandą kasdien mums būtinas. Be to, kad judėjimas padeda išlaikyti stipresnį imunitetą, sklandų širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, dar ir skatina gamintis laimės hormonus, mažina streso lygmenį organizme. O visa tai neabejotinai padeda veiksmingai kovoti prieš ligas. Taip pat, pagal galimybes, stenkimės kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Tam puikiai tinka pasivaikščiojimai“, – pataria D. Vaitkevičius.

Tiesa, kartais žmonės puola į kraštutinumus – užsibrėžia kasdien bėgti ilgas distancijas, treniruotis labai aukštu intensyvumu ilgai trunkančiose treniruotėse. Visgi toks pasirinkimas ne pažengusiam sportininkui – visai neracionalus. Per didelis fizinis krūvis ar per sudėtingi pratimai gali sveikatą ne stiprinti, bet, atvirkščiai, ją veikti neigiamai.

D.Vaitkevičius atkreipia dėmesį, kad aukšto intensyvumo treniruotės paprastai rekomenduojamos kelis kartus per savaitę po 20–40 minučių.

„Taip pat po intensyvesnio krūvio labai svarbus tinkamas atsistatymas – būtina pailsėti, gauti pakankamą kiekį maistinių medžiagų, vandens“, – ragina nepamiršti IMPULS sveikatingumo treneris.

Reikia įvairovės

D. Vaitkevičius sako, kad pastaruoju metu vis dažniau pasigenda žmonėse atsakingo ir subalansuoto požiūrio į judėjimą.

„Pastebiu, kad vieniems labai patinka intensyvios treniruotės, svarmenų kilnojimai. Kitiems labiau priimtini ramesni užsiėmimai, pavyzdžiui, pilatesas, kalanetika. Visgi mūsų organizmui būtinas įvairiapusiškumas – lankstumas, ištvermė, greitis, balansas. Krūvis turi būti paskirstytas tolygiai, todėl patartina intensyvumą bei mankštų pobūdį keisti.

Neretai susitelkiama į išvaizdą, bet netreniruojami svarbūs gilieji raumenys. Todėl ilgainiui dėl netinkamo treniravimosi atsiradęs raumenų disbalansas gali iššaukti įvairius raumenų ir sąnarių skausmus. Tuomet puolama vartoti vaistus, kurie malšina skausmą, bet nesprendžia problemos. Tad treniruoti raumenis, žinoma, yra gerai, bet būtina stiprinti širdį, gerinti kraujagyslių sistemos darbą, o tam vien tik svarmenų nepakanka. Kaip ir visame gyvenime, judėjime labai svarbus balansas“, – pataria D. Vaitkevičius.

Kaltiname rudenį, bet kalti dažniausiai esame patys

IMPULS asmeninis treneris, mitybos specialistas Lukas Jaliūnas pritaria, kad imunitetui stiprinti bei gerai nuotaikai ir energijai palaikyti fizinis aktyvumas yra būtinas. Rudenį tam yra daugybė tinkamų erdvių – sporto klubai, baseinai, pasivaikščiojimo takai, aikštelės ir kita. Bet nuo judėjimo neatsiejama ir tinkama mityba.

Jaliūnas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad mūsų mityba rudenį turi būti racionali, kaip ir vasarą, kai paprastai suvalgome daugiau daržovių, vaisių, išgeriame daugiau vandens. „To turime laikytis ir rudenį. Tokiu būdu organizmas išvengs šoko, imunitetas išliks stiprus ir funkcionuos taip pat tvarkingai kaip vasarą“, – sako mitybos specialistas.

Anot jo, mitas, kad ruduo – ligų metas. „Ne padidintas virusų skaičius, o dažniausiai kardinalus mitybos pasikeitimas lemia tai, kad tampame mažiau atsparūs ligoms. Riebus, gyvulinės kilmės maistas, mažiau daržovių, vaisių – visa tai kenkia žarnynui, virškinimui, tuomet pradeda streikuoti ir imunitetas. Kaltiname rudenį, bet kalti dažniausiai esame patys“, – atkreipia dėmesį L. Jaliūnas.

Ypatingas dėmesys skaiduloms

Jis pataria į kasdienės mitybos racioną būtinai įtraukti skaidulas, dar vadinamas efektyvia žarnyno „šluota“. Jos pagerina virškinimo sistemos darbą, išvalo organizmą nuo šlakų. Specialistas sako, kad skaidulų reikėtų suvartoti apie 40 gramų kasdien ir šio kiekio tiems, kurie skaičiuoja kalorijas ar vadovaujasi mitybos planais, nereikėtų pridėti prie suvartojamų angliavandenių.

Skaidulinių medžiagų gausiai turi daržovės, kviečių sėlenos, avižinės kruopos, avietės, pupelės, riešutai, datulės, braškės.

Skysčiai ir vanduo – skirtingi dalykai

Taip pat imunitetui stiprinti būtinas pakankamas suvartojamo vandens kiekis. „Šiuo atveju neturiu omeny vaisvandenių, kavos ar arbatos, bet kalbu būtent apie vandenį. Skysčiai ir vanduo yra skirtingi dalykai. Vasarą mes natūraliai vandens išgeriame daugiau, o vėstant orams, paprastai vandens poreikis sumažėja. Kai pradedame vartoti mažiau vandens, irgi kyla problemų. Juk vanduo atlieka apsauginę organizmo funkciją, svarbus kraujo filtravimui, žarnyno veiklai, virškinimui“, – primena mitybos specialistas.

Anot jo, požymis, jei nejaučiame troškulio, rodo, kad jo vartojame nepakankamai. „Žmogus nejaučia troškulio, nes dažniausiai net neturi įpročio gerti. Patariu pradėti bent nuo stiklinės vandens po kiekvieno valgymo arba papildomos stiklinės po kiekvieno kavos puodelio. Ir tuomet po truputį didinti išgeriamo vandens kiekį. Žinoma, yra įvairių skaičiavimo būdų, kiek vandens reikia kiekvienam organizmui. Dažniausiai skaičiuojama pagal ūgį ar suvartojamų kalorijų kiekį. Pavyzdžiui, suvartojant 1500 kcal kasdien, minimali vandens norma turėtų būti apie 1,5 l. Ir dar reikėtų papildomo litro, kad žmogaus organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti“, – pateikia pavyzdį L. Jaliūnas.

Netinkamas apdorojimas ir neapskaičiuoti kiekiai

Pašnekovas sako, kad vis dar dažna žmonių klaida mityboje yra netinkamas maisto produktų apdorojimas bei proporcijų neapskaičiavimas.

„Dažnas atvejis, kai žmonės sveikus, puikiai mūsų organizmui tinkančius produktus apdoroja neteisingai arba prideda įvairiausių priedų, ingredientų, taip sugadindami žaliavą. Pavyzdžiui, gausiai aliejuje kepa kalakutienos filė, įdeda riebaus sūrio ar dar blogiau – fermentinių riebalų gaminių, padažų. Ir kas iš to gaunasi? Sveikumo kalakutienoje, galima sakyti, nebelieka“, – pateikia pavyzdį mitybos specialistas ir papildo, kad gaminant maistą, reikėtų dažniau panaudoti orkaitę, garus, grilį.

„Taip pat vis dar dažnas mūsų nenori ar nemoka skaityti etikečių. Pavyzdžiui, tarsi nekaltai mėgaujamės pieniniais varškės sūreliais, jogurtais, nė nesigilindami, kad kai kurių jų bazė – riebalai, cukrūs, krakmolas. Visos šios medžiagos netgi gali būti mums nuodingos“, – atkreipia dėmesį L. Jaliūnas.

Žinoma, ne paskutinėje vietoje – kiekvienam žmogui tinkamas ir reikalingas maistinių medžiagų kiekis. „Mitybos planas – tai ne meniu. Tai pirmiausia yra kiekiai – kiek reikia suvalgyti tam tikrų medžiagų, nes proporcijos yra labai svarbios. Kai pradedame neskaičiuoti, irgi prasideda problemos. Žinoma, kiekius nusistatyti sau pačiam sudėtinga, bet tam ir yra specialistai, kurie gali pagelbėti“, – komentuoja pašnekovas.

Jis taip pat ragina nepamiršti, kad imunitetui stiprinti bei savijautai gerinti reikalingi vitaminai D, C, A ir E. „Žinoma, juos vartoti reikia protingai. Pavyzdžiui, vitamino D perteklius padarys kur kas daugiau žalos, nei jo trūkumas. Todėl prieš vartojant, būtina pasidaryti kraujo tyrimą ir išaiškinti, ar organizmui reikia to vitamino“, – atkreipia dėmesį IMPULS asmeninis treneris, mitybos specialistas.

Domo sėkmės istorija: „Sportas suteikė pasitikėjimo savimi“

Šiaulietis Domas Sinickas sporto klube „Impuls“ – dažnas svečias. Profesionalus karys į sporto salę arba baseiną ateina kone kasdien. Sunku patikėti, kad šis 26-erių jaunuolis kažkada svėrė 100 kg.

Plačiau

KITOS NAUJIENOS

IMPULS sveikatingumo klubuose lankykitės saugiai

IMPULS sveikatingumo klubuose lankykitės saugiai

IMPULS sveikatingumo klubuose lankykitės saugiai

Spalio 22, 2020

Stiprus imunitetas ir gera savijauta – kaip niekada vertinga. Kviečiame kartu su IMPULS išlikti aktyviais ir toliau saugiai stiprinti savo organizmą.

Plačiau

Informacija planuojantiems Vėlinių savaitgalį

Informacija planuojantiems Vėlinių savaitgalį

Informacija planuojantiems Vėlinių savaitgalį

Spalio 20, 2020

Pasitikrinkite IMPULS klubų darbo laiką Lapkričio 1-2 dienomis.

Plačiau