Skundžiamės dėl laiko stokos sau, o ką dėl to darome?
Didziuokis

Naudingi patarimai Treneris pataria Naujienos

Skundžiamės dėl laiko stokos sau, o ką dėl to darome?

Įžengus į naujuosius metus, daugelis mūsų suvokia norintys savo gyvenime kažką keisti. Mūsų prioritetų sąrašo viršuje dažnai atsiranda darbas, karjera, šeima, santykiai, o apie laiką sau pagalvojame rečiau. Ekspertai pastebi, kad tai didelė klaida, kuri blogina gyvenimo kokybę. Vienintelė išeitis – sąmoningai rasti ir skirti laiko sau kasdien.

Kaip atrasti galimus buvimo su savimi momentus ir kokios mažos dienotvarkės gudrybės tai padės padaryti?

Nemokame planuoti laiko sau

Psichologas Paulius Rakštikas pastebi, kad kone kasdienybe tapo girdėti tokias frazes kaip „apleidau savo pomėgius“, „neturiu laiko“ arba „nesuprantu, kokia kryptimi gyvenimas juda“.

„Tokių frazių naudojimas dažnai žmonėms užduoda egzistencinius klausimus, į kuriuos galima rasti atsakymus skiriant laiko sau. Būdami su savimi, galime geriau jausti patys save. Geriau suprantame, ką galvojame, įsiklausome savo kūno. Tai – savivokos galimybė, kuri atsiranda per laiką sau“, – teigia P. Rakštikas.

Psichologo teigimu, žmonės jau įpratę, kad jų kasdienybėje vyrauja labai daug veiklų: „Tačiau mes patys susiplanuojame jas. Jeigu sugebėjome susiplanuoti savo labai užimtą dienotvarkę, tai galime suvokti, kad turime gebėjimą susiplanuoti ir laiką sau. Dažnai žmonės skundžiasi: „neturiu laiko sau“. Tada reikėtų susimąstyti, kodėl jūsų prioritetų sąraše tai nukeliavo į dugną.“

Kokį save mes norime siūlyti kitiems?

Pasak P. Rakštiko, klaidinga manyti, kad neturime laiko, kai jis priklauso tik mums – juk negyvename kito žmogaus ar darbdavio gyvenimo ir patys renkamės, kam jį skirti. Jis taip pat pastebi, jog daugelis mūsų iki šiol nežino ir nesugeba, kaip atskirti darbą nuo buvimo su savimi.

„Užduokime sau klausimą: „kas man yra darbas?“ Manau, kad tik maža dalis atsakys, kad tai viso gyvenimo prasmė ir laimė. Dažniausiai suvokiama ne taip kategoriškai: įvardijama, kad darbas – tik tam tikra gyvenimo dalis. Atsakę į šį klausimą suprasime, kad yra kur kas svarbesnių dalykų“, – sako psichologas.

Pirmiausia P. Rakštikas pataria įsivardinti, kokie svarbūs dalykai yra gyvenime: santykiai su šeima, draugais, mėgstami pomėgiai, hobis, kuriuo neužsiimate, bet praeityje norėjote: „Kai turite sąrašą, kas jums yra brangu gyvenime, galima susidėlioti dienotvarkę ir matyti, kurioje vietoje yra laikas sau. Jeigu jo nėra –  pabandykite susiplanuoti.“

Psichologas įspėja, kad tai padaryti nebus lengva, nes planuodami laiką žmonės jaučiasi nemaloniai – mano, kad yra svarbesnių dalykų gyvenime. „Dažnai tai suvokiame kaip egoizmą ir vagystę, kad apgauname kitus žmones: savo antrąją pusę, vaikus ar darbdavį. Bet visgi tai yra netiesa, nes tik psichologiškai atsigavę, galime save siūlyti kaip kokybišką žmogų. Galime net provokuoti save ir klausti, kokį save mes norime siūlyti kitiems? Išsekusį, pavargusį ir impulsyvų? Ar norime per darbo pokalbį sakyti darbdaviui, kad esu nemokantis pasirūpinti savimi, bet galiu jums „tarnauti“? Ar visgi norime, kad greta esantys žmonės jaustųsi laimingi, energingi ir palaikantys?“, – klausia P. Rakštikas.

Jis taip pat siūlo planuojant laiką su savimi įtraukti antrąją pusę ar artimuosius: „Taip padėsite vienas kitam.  Išleiskite kažkur jį ar ją pabūti su savimi. Pavyzdžiui, žmonai dovanoju vieną bilietą į teatrą. Kitiems gal atrodo keistai, kad eis viena, tačiau tai didelis džiaugsmas, nes patenkinamas žmogaus poreikis pabūti su savimi.“

 

Bent 20-30 min. fiziniam aktyvumui

Sveikatingumo klubų „Impuls“ treneris Deimantas Vaitkevičius sako, kad laiką sau puikiai galima išnaudoti ir fiziniam aktyvumui, kuris padeda pagerinti ne tik vidinę būseną, bet ir bendrą gyvenimo kokybę. Jo teigimu, reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas efektyviausių savigydos būdų, kurį gali pritaikyti kiekvienas žmogus.

„Sportuojant yra išskiriami malonumo ir laimės hormonai – dopaminas, serotoninas, oksitocinas, kurie atsakingi už gerą savijautą, dėmesio sutelkimą, streso mažinimą, glaudesnius socialinius ryšius. Kiekvieną dieną turėtume skirti bent 20-30 minučių fiziniam aktyvumui, nes tai taip pat puikus būdas pabūti su savimi“, – teigia „Impuls“ treneris.

Pasak jo, įvairūs jėgos, ištvermės, kvėpavimo ar meditacijos pratimai veikia emocijas: mažina stresą, gerina nuotaiką ir darbingumą. Be to, daugelis fiziškai aktyvių žmonių teigia, kad pagerėja ne tik jų nuotaika, bet išliejamos tam tikros neigiamos emocijos, randami įvairių problemų sprendimo būdai, sumažėja depresijos simptomų.

„Kartais žmonės renkasi tik tai, kas populiaru. Pavyzdžiui, jogą ar pilateso treniruotes. O iš tikrųjų kartu reikėtų rinktis ir tai, kas stiprina sveikatą. Prieš ateinant į sporto klubą ar darant bet kokią fizinę veiklą, reikėtų pasitarti su treneriu arba pasidaryti testus, kurie padės įvertinti fizinę būklę“, – pataria D. Vaitkevičius.

Sporto nauda – gera savijauta ir išvaizda

Mantas Michalauskas bėgioja nuo antros klasės. Intensyviai sportuojantis vaikinas prisipažįsta – šaltuoju sezonu miško takelį tenka keisti į treniruoklių salę.

Plačiau

KITOS NAUJIENOS

Lašas gerumo

Lašas gerumo

Lašas gerumo

Didžiuojamės būdami Nacionalinio kraujo centro draugais ir partneriais.

Plačiau

Sausio 20 d. – pasivaikščiojimo lauke diena.

Sausio 20 d. – pasivaikščiojimo lauke diena.

Sausio 20 d. – pasivaikščiojimo lauke diena.

Sausio 20 d. – pasivaikščiojimo lauke diena. IMPULS komanda kviečia Jus visą artėjantį savaitgalį daugiau laiko praleisti gryname ore vaikštant ir sportuojant. Reguliarūs pasivaikščiojimai – didelė nauda Jūsų kūnui ir emocinei sveikatai, nes vaikščiojimas: - mažina psichologinę įtampą, - gerina nuotaiką, - skatina kūrybiškumą, - aktyvuoja viso organizmo veiklą, - stimuliuoja imuninę sistemą, - mažina neigiamas ilgo sėdėjimo pasekmes, - mažina kraujospūdį, - mažina cukraus kiekį kraujyje.

Plačiau