Šaltos maudynės: kaip jos veikia imunitetą, emocijas ir kas laukia pirmą kartą?

Šį kartą kalbinome trenerę Gintarę Labanauskienę, kuri jau ne vienerius metus praktikuoja šalto vandens terapiją ir veda bendruomenės maudynes Baltijos jūroje. Ji pasidalino, kaip šaltis veikia mūsų imuninę sistemą, emocinę sveikatą, kokių klaidų vengti pirmą kartą ir kodėl šis ritualas gali tapti geriausiu savaitės startu.

Kaip šaltos maudynės veikia mūsų imuninę sistemą?

Trenerė Gintarė: Trumpalaikėje perspektyvoje šaltas vanduo (2–5 min. 10–15 °C temperatūroje) aktyvina simpatinę nervų sistemą. Organizmas pradeda gaminti daugiau noradrenalino ir kortizolio – šie hormonai mobilizuoja imunitetą, padidina budrumą. Į kraują greičiau mobilizuojami neutrofilai ir limfocitai.
Ilgalaikėje perspektyvoje, jei maudynės tampa įpročiu, pastebimas mažesnis peršalimo ligų dažnis, geresnis antioksidacinis atsakas, sumažėjęs lėtinis uždegimas. Kitaip tariant, šaltis treniruoja imunitetą.

Ar šaltos maudynės gali padėti mažinti stresą, gerinti nuotaiką?

Taip! Po šalčio terapijos dopamino kiekis gali padidėti net iki 250 %. Taip pat išsiskiria endorfinai – tai natūralus antidepresantas. Be to, kai žmogus reguliariai praktikuoja šias maudynes, jis tampa atsparesnis stresui, lengviau valdo nerimą, pagerėja miego kokybė. Dalyviai dažnai sako, kad tai geriausias vaistas nuo nuotaikos svyravimų.

Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės pirmą kartą?

Didžiausia klaida – per ilgas buvimas vandenyje. Norėdami „įrodyti sau“, žmonės persistengia ir rizikuoja hipotermija. Kita klaida – nekontroliuojamas kvėpavimas, dėl kurio atsiranda panika, galvos svaigimas. Taip pat nerekomenduojamas staigus šuolis į ledinį vandenį – ypač vyresniems nei 40 metų ar turintiems širdies ligų.

Kokie pratimai ar ritualai padeda saugiai išbūti šaltame vandenyje?

Prieš maudynes verta lengvai apšilti (5–7 min.), sąmoningai kvėpuoti: ilgesnis įkvėpimas už iškvėpimą, o vandenyje – lėtas, sąmoningas kvėpavimas, akcentuojant iškvėpimą. Tai siunčia signalą parasimpatinei nervų sistemai nusiraminti. Po maudynių puikiai tinka Wim Hof metodikos pratimai, pavyzdžiui, „Horse stance“ (pritūpimai, gilus kvėpavimas), kurie padeda sušildyti kūną iš vidaus. Ir, žinoma, šilti drabužiai bei arbata po visko yra būtini.

Ar yra skirtumas tarp reguliarių ir atsitiktinių maudynių?

Taip. Reguliarios maudynės sukuria fiziologinę adaptaciją – imuninė sistema tampa stipresnė, poveikis nuotaikai ir atsparumui stresui yra didesnis. Atsitiktinės maudynės labiau kelia eustresą, bet ilgalaikių naudų suteikia mažiau.

O kokia jūsų asmeninė patirtis?

Po sekmadienio maudynių jaučiuosi pasikrovusi visai savaitei. Būna, kad savaitės pabaigoje jaučiu nuovargį ar net atrodo, kad liga bando prikibti, bet po maudynių jūroje viskas pasikeičia – energija grįžta, emocijos pakyla, savijauta iškart pagerėja.

Kasdienybėje pastebiu, kad šaltis padeda ramiau reaguoti į stresą ir iššūkius. Anksčiau būdavau tarsi „mažas degtukas“, greitai užsiplieskianti, o dabar sugebu atsitraukti, nusiraminti ir tik tada priimti sprendimus.

Maudynės daro įtaką ir mano darbingumui – sekmadieniais po jų jaučiu didžiausią produktyvumo ir kūrybos pliūpsnį. Atsiranda noras užbaigti besivelkančius darbus, galvoje gimsta naujos idėjos.

Bet turbūt stipriausia patirtis yra emocinė. Nieko kito nėra, kas taip augintų pasitikėjimą savimi. Kai vidury vasario sėdi ledinėje jūroje, supranti, kiek turi disciplinos, ryžto ir jėgos. Tai akimirka, kai pažvelgi baimei į akis ir ją nugali.

Ir, žinoma, bendruomenė. Būna dienų, kai pati nenoriu eiti į vandenį, bet mano „ruoniai“ paima už rankos ir nuveda kartu. Tas palaikymas, šiluma ir draugystė padaro net šalčiausią rytą jaukų. Būtent dėl jų kiekvieną sekmadienį vėl noriu grįžti prie jūros.